pakluonė — paklúonė dkt. Paklúonėje žaliãvo béržas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuritinti — nuri̇̀tinti vksm. Výrai nuri̇̀tino rąstùs į paklúonę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atarti — 1 atarti, àtaria, àtarė (atorė) 1. tr. SD213, J baigti arti: Dirva atartà B. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėti J.Jabl. 2. tr. antrą kartą, iš naujo arti: Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atarti Žvr. Iš šių… … Dictionary of the Lithuanian Language
delgi — del̃gi (del+gi) praep. su gen. žr. dėl: 1. Delgi tavo teliuko vilkui nevalnia eiti ir pakluone rš. 2. Del̃gi manęs (labai tai man) Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
dvėseliena — dvė̃seliena sf. (1) 1. Gs nudvėsęs gyvulys, maita, puolena: Atsiduoda tikra dvė̃seliena Jnš. Užkask tą dvė̃selieną į žemę Vkš. Išvilkta į pakluonę dvė̃seliena, varnai ir kapoja Pc. Ką čia dvė̃selieną beperki! Lnkv. Paukščiai lesė dvėselieną rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dyrinti — 1 dỹrinti ( yti K), ina, ino intr.; R eiti galvą nuleidus, dūrinti, slampinti, vilktis: Vaikis dyri dyri ir dyrina, t. y. eina susigėdęs J. Maniau, kad koks vagis pakluone dỹrina Slv. Kur tu dyrini išsivėpęs, ar neisi čia! J. Akys dỹrina kažin … Dictionary of the Lithuanian Language
eigastis — 1 eĩgastis sf. (1) J, Vb, Ps, Paį, Dl, An, Km, Vžns, Sdk, Švnč, Dglš ėjimo būdas, eisena: Ano eĩgastis man gerai pažįstama Ml. Jo tokia eĩgastis – an šonus krypt, krypt Kur. Mergaitės eigastis buvo tyli, lygi, labiau panaši į plaukimą, nekaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
galinis — 2 galìnis, ė adj. (2) → 1 galas 1: Priėjo galinės sodybos pakluonę rš. Ir galìnis Jonas buvo atėjęs (kurs kaimo gale gyvena) Alv. Kelio pasiklausi tuoj to galìnio gyventojo Ėr. Galìnis butas K. Galìnė stuba, kuri patime gale kiemo J. Ineita… … Dictionary of the Lithuanian Language
garždas — sm. M graužas, žvyras: Nešykščiai garždais išpiltas, visados sausas vieškelis eina pro pat pakluonę Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
išvilkti — 1 išvil̃kti, ìšvelka (išvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298 1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
